Searadaktilis

Klasifikacija: Pterozaurai, Ornitocheiridai
Kūno ilgis: 5 m
Kūno svoris: 15 kg
Periodas: Ankstyvasis Kreidos
Vietovės: Pietų Amerika
Pterodaktilas (Pterodactylus) – skrendantis reptilius, ne dinozauras
Pterodaktilas (lot. Pterodactylus antiquus, graikiškai „sparnuotas pirštas”) – vienas garsiausiųjų priešistorinių gyvūnų, tačiau dažnai klaidingai vadinamas dinozauru. Pterodaktilas nebuvo dinozauras. Jis priklausė pterozaurų grupei – skraidančių roplių šeimai, gyvenusios tuo pačiu metu kaip dinozaurai, bet evoliuciškai kitoje šakoje. Gyveno prieš maždaug 150–148 milijonus metų, vėlyvajame Juros periode, Vakarų Europoje ir Afrikoje.
Pterodaktilas – ne dinozauras
Tai vienas dažniausių priešistorinės biologijos klaidų. Pterodaktilas – pterozauras, o pterozaurai pagal apibrėžimą dinozaurais nėra. Dinozaurai gyveno sausumoje ir turėjo tiesią stovėseną. Pterozaurai – skraidantys ropliai, atskira evoliucinė šaka, pirmieji stuburiniai, kurie aktyviai skrido pačiais sparnais (ne tik planavo). Šis skirtumas svarbus – pterozaurai atsirado ir išnyko kartu su dinozaurais, bet jie nebuvo jų gentainiai.
Žodis „pterodaktilas” šnekamojoje kalboje dažnai vartojamas visiems pterozaurams apibūdinti – tačiau Pterodactylus yra tik viena iš daugiau nei 130 žinomų pterozaurų genčių.
Pterodaktilo išvaizda ir fizinės savybės
Dydis
Pterodaktilas buvo nedidelis:
- Sparnų plotis: ~1 metras (suaugę)
- Kūno ilgis: apie 90 cm
- Svoris: 1–5 kg
Tai paukščio dydžio padaras. Palyginti su milžiniškuoju kvetzalkoatliu – kurio sparnai siekė 10–11 metrų – pterodaktilas atrodo kukliai.
Sparnas iš pirštų
Pterodaktilo sparnas nebuvo plunksna – tai plona, bet stipri odenos membrana. Ji driekėsi nuo nepaprastai pailginto ketvirto piršto iki užpakalinių galūnių. Membraną viduje rėmė kolageno pluoštai, o išorę – ragines keteros. Toks sparnas priminė šikšnosparnio sparną – lankstus ir galingas.
Pyknofibrai – kailis, ne plunksnos
Pterodaktilas neturėjo plunksnų. Tačiau jo kūną dengė pyknofibrai – plaukeliai primenančios raginio audinio struktūros. Jie teikė šilumą ir tikriausiai tarnavo spalviniam signalizavimui. Tai rodo, kad pterozaurai greičiausiai buvo šiltakraujai – ne šaltakraujai ropliai, kaip ilgai manyta.
Dantys ir snapas
Pterodaktilas turėjo apie 90 smulkių, kūginių dantų žandikaulyje. Jie buvo tankesni priekyje ir retėjo toliau. Virš akių kylojo nedidelis kaulinis keteros kuprotėlis – tikėtina, jog brandus individas turėjo ryškesnę minkšto audinio keteros struktūrą, naudotą socialiniam signalizavimui.
Smegenys ir regėjimas
Pterodaktilo smegenys buvo santykinai didelės, palyginus su kūno mase. Regos skiltys – gerai išvystytos. Tai rodo puikų erdvinį regėjimą – esminę savybę aktyviam skrendančiam plėšrūnui.
Pterodaktilo atradimo istorija
1784 m. – pirmasis pterozauras moksle
1784 metais italų gamtininkas Cosimo Alessandro Collini Bavarijos kalkakmenio karjeroje (Solnhofene) rado neįprastų fosilijų. Jis aprašė jas, bet nesuprato, kas tai – manė, kad galbūt jūrinis padaras su mentelėmis. Tai buvo pirmoji mokslinė pterozauro aprašymo publikacija.
1801–1809 m. – Cuvjė atskleidžia tiesą
Prancūzų anatomas Georges Cuvjė 1801 metais išnagrinėjo Collini aprašymą ir nustatė, kad tai skrendantis reptilius – ne jūrinis gyvūnas. 1809 metais jis suteikė gyvūnui pavadinimą Pterodactylus. Taip gimė ir visos pterozaurų grupės populiarusis vardas.
Solnhofeno kalkakmeniai – fosilijų lobiai
Dauguma pterodaktilo fosilijų rasta Solnhofeno kalkakmenių sluoksniuose Bavarijos pietuose. Šis geologinis sluoksnis – vienas vertingiausių paleontologijoje. Čia rasta daugiau nei 30 pterodaktilo individų fosilijų, dalis jų – su išsaugotu minkštuoju audiniu. Tame pačiame sluoksnyje rasta ir Archaeopteryx – pirmasis žinomas su sparnais paukštis.
Mitai apie pterodaktilą
„Pterodaktilas – dinozauras”
Ne. Pterozaurai ir dinozaurai – atskiros roplių šakos. Jos atsirado maždaug tuo pačiu metu Triaso periode, bet evoliuciškai nesusijusios. Pterozaurai nepaliko palikuonių – jie visiškai išnyko prieš 66 milijonus metų.
„Visi pterozaurai – pterodaktilai”
Ne. „Pterodaktilas” šnekamojoje kalboje vartojamas visiems pterozaurams, bet Pterodactylus – tik viena gentis. Kiti garsūs pterozaurai: pteranodontas (sparnai iki 7 m), kvetzalkoatlis (sparnai iki 11 m), ramforinkas (ilga uodega).
„Pterodaktilas turėjo plunksnas”
Ne. Jis turėjo pyknofibrus – plaukelių tipo struktūras. Plunksnos – paukščių ir kai kurių dinozaurų požymis, ne pterozaurų.
Pterodaktilo rūšys ir giminaičiai
Šiandien Pterodactylus laikomas turėjęs vieną rūšį – Pterodactylus antiquus. Seniau prie šios genties priskirtų rūšių daugelis vėliau perklasifikuotas. Artimiausių giminaičių šeimoje – ctenochasmatidai.
Garsiausi pterozaurų giminaičiai:
- Pteranodontas – Kredos periodo milžinas iš Šiaurės Amerikos, sparnai iki 7 metrų, be dantų
- Kvetzalkoatlis – didžiausias skrendantis gyvūnas istorijoje, sparnai iki 11 metrų
- Ramforinkas – Juros periodo pterozauras su ilga uodega ir dantimis, Solnhofene gyvenęs kartu su pterodaktilu
Svarbūs faktai apie pterodaktilą
| Savybė | Duomenys |
|---|---|
| Gyvenimo laikotarpis | 150–148 mln. metų prieš mūsų erą |
| Grupė | Pterosauria, Pterodactyloidea |
| Mityba | Žuvis, bestuburiai, smulkūs gyvūnai |
| Sparnų plotis | ~1 metras |
| Svoris | 1–5 kg |
| Dantys | ~90 smulkių kūginių dantų |
| Atradimas | 1784 m. (C. A. Collini), Solnhofenas |
| Pavadinimas | Georges Cuvjė, 1809 m. |
| Fosilijos rastos | Vokietija, Prancūzija, Anglija, Tanzanija |
Pterodaktilas kultūroje
- Jurassic Park / Jurassic World – pterozaurai skraidantys aptvarų scenose; tiksliau vaizduojamas pteranodontas, ne pterodaktilas
- Fantastikos filmai ir žaidimai – „pterodaktilas” tapęs sinonimu bet kokiam skraidančiam priešistoriniam padarui
- Arthur Conan Doyle „Prarastas pasaulis” (1912) – pterodaktilai lekia virš Pietų Amerikos plynaukštės
- BBC „Walking with Dinosaurs” – pterozaurai vaizduojami kaip aktyvūs, šiltakraujai skridikai
Dažniausiai užduodami klausimai apie pterodaktilą
Ar pterodaktilas yra dinozauras? Ne. Pterodaktilas – pterozauras, atskira skraidančių roplių grupė. Dinozaurai gyveno sausumoje ir turėjo tiesią stovėseną. Pterozaurai skraidė ir buvo atskira evoliucinė šaka.
Kaip skraidė pterodaktilas? Sparną sudarė odenos membrana, tempiama nuo pailginto ketvirto piršto iki kūno. Pterodaktilas aktyviai plakė sparnais – ne tik planavo. Jo regos skiltys buvo gerai išvystytos, kas rodo tikslų erdvinį orientavimąsi skrydžio metu.
Ar pterodaktilas turėjo dantis? Taip – apie 90 smulkių kūginių dantų. Vėlesni pterozaurai, pvz., pteranodontas, dantų neturėjo – tik ragingą snapą.
Kur rasta daugiausia pterodaktilo fosilijų? Solnhofeno kalkakmenių sluoksniuose Bavarijos pietuose, Vokietijoje. Šis sluoksnis – vienas svarbiausių paleontologijoje; jame rasta ir Archaeopteryx.
Kuo skiriasi pterodaktilas ir pteranodontas? Pterodaktilas – Juros periodo, sparnai ~1 metras, turėjo dantis. Pteranodontas – Kredos periodo, sparnai iki 7 metrų, be dantų, su galvos keteros kuproteliu.
Išvados
Pterodaktilas – ne dinozauras ir ne milžinas. Tai nedidelis, greitas, šiltakraujis skrendantis reptilius, gyvenęs Juros periodo pakrantėse ir lagūnose. Pirmasis moksliniškai aprašytas pterozauras, davęs vardą visai grupei. Jo istorija – nuo Collini paslaptingų fosilijų 1784 m. iki šiandieninių tyrimų apie pyknofibrus ir skrydžio mechaniką – vis dar tęsiasi.
Šaltiniai: Britannica, Live Science, Facts.app, EBSCO Research, Serious Science, Golden Gate Bird Alliance, Wikipedia (anglų k.).