Pteranodontas

Klasifikacija: Ropliai, pterozaurai

Kūno ilgis: 6 m

Kūno svoris: 60 kg

Periodas: Vėlyvasis Kreidos

Vietovės: Šiaurės Amerika

Pteranodontas – didžiausias be dantų skrendantis reptilius

Pteranodontas (lot. Pteranodon, graikiškai „sparnuotas bedantis”) – vienas didžiausių skrendančių gyvūnų, kada nors gyvenusių Žemėje. Jis nebuvo dinozauras – kaip ir pterodaktilas, priklausė pterozaurų grupei. Gyveno prieš 90–100 milijonų metų, vėlyvajame Kreidos periode, virš didelės jūros, kuri tuomet kirto Šiaurės Amerikos vidurį.


Kas yra pteranodontas?

Pteranodontas – pterozauras, skrendantis reptilius, tolimas dinozaurų giminaitis. Nuo pterodaktilo jį skiria trys dalykai: jis buvo daug didesnis, neturėjo dantų ir turėjo charakteringą kaulinę ketera ant galvos. Jo pavadinimas lietuviškai reiškia būtent tai – „sparnuotas bedantis”.


Pteranodonto išvaizda ir fizinės savybės

Dydis ir sparnai

Pteranodontas – vienas didžiausių skrendančių gyvūnų istorijoje:

  • Patinų sparnų plotis: 5,6–7,6 metro
  • Patelių sparnų plotis: vidutiniškai 3,8 metro
  • Kūnas: kompaktiškas, lengvas

Kūno masė buvo apgaulinga. Galva ir ketera atrodė didžiuliai, bet kaukolė buvo tuščiavidurė – svėrė mažai. Visi kaulai – tušti, plonasieniai. Tai leido tokio dydžio gyvūnui pakilti į orą.

Galvos ketera

Pteranodonto ketera – pati ryškiausia jo ypatybė. Patinai turėjo ilgą, atgal nukreiptą keterą, kuri galėjo būti beveik tokio pat ilgio kaip snapas. Patelės turėjo trumpą, trikampę keterą arba jos neturėjo visai.

Mokslininkams ketera kelia daug klausimų. Trys pagrindinės teorijos: ji tarnavo partnerio pritraukimui, rūšies atpažinimui arba padėjo valdyti skrydį kaip vairas. Tikėtina, jog visos trys funkcijos veikė kartu.

Be dantų – kaip pelikanas

Pteranodontas neturėjo dantų. Vietoje jų – ilgas, smailus snapas, panašus į šiuolaikinio pelikano. Viršutinis žandikaulis buvo ilgesnis ir šiek tiek lenktas aukštyn. Toks snapas tiko žuvims griebti vandens paviršiuje – greitai, tiksliai, nepraleidžiant.

Tuščiaviduriai kaulai ir pyknofibrai

Pteranodonto skeletas buvo itin lengvas. Kaulai – tuščiaviduriai, plonasieniai. Tikėtina, jog kūną dengė pyknofibrai – plaukelių tipo struktūros, kurios suteikė šiluminę izoliaciją. Tai rodo, kad pteranodontas greičiausiai buvo šiltakraujis.

Didelės smegenys, puikus regėjimas

Pteranodonto smegenys buvo didelės, palyginus su kūno mase. Regos skiltys – ypač išvystytos. Toks akių ir smegenų santykis rodo tikslų erdvinį regėjimą – esminį įrankį žvejojant iš oro.


Kaip pteranodontas skraidė?

Pteranodontas aktyviai plasnojo sparnais ir galėjo skristi ilgas distancijas. Jo dideliai, lengvi sparnai puikiai tiko naudoti kylančias oro sroves. Tikriausiai jis planavo virš vandenyno, kaip šiuolaikiniai albatrosas ar fregate paukštis.

Jo kūno masės centras buvo priekyje – ant žemės judėti ant dviejų kojų jam buvo sunku. Greičiausiai sausumoje jis rėmėsi ant visų keturių galūnių, kaip šikšnosparnis.


Kaip pteranodontas medžiojo?

Pteranodontas mito žuvimis – tai pagrindinis jo maistas. Jis taip pat valgė moliuskus, krustacėjas ir galbūt negyvus gyvūnus, rastus pakrantėje. Medžioklės būdas primena šiuolaikinį pelikaną: pteranodontas nyrė arba šlavė vandenis paviršiumi ir griebė žuvis tiesiai į snapą, nurydamas jas visą.

Daugiau nei 1200 pteranodonto fosilijų rasta Vakarų vidaus jūros nuosėdose – toje vietoje, kur šiandien yra Kanzasas ir Vajomingas. Šios jūros buvo pilnos žuvų. Pteranodontas ten dominavo kaip viršūninis oro plėšrūnas.


Lytinis dimorfizmas

Pteranodontas – vienas ryškiausių lytinio dimorfizmo pavyzdžių tarp pterozaurų:

  • Patinai: sparnai 5,6–7,6 m, didelė atgal nukreipta ketera
  • Patelės: sparnai ~3,8 m, maža arba jokia ketera, platesnės strėnos kiaušinių dedimui

Tai viena iš priežasčių, kodėl ankstyvieji mokslininkai manė, kad randa skirtingas rūšis – iš tikrųjų tai buvo patinas ir patelė.


Pteranodonto atradimo istorija

1871 m. – pirmasis pterozauras už Europos ribų

1871 metais paleontologas Othniel Charles Marsh Kanzase, Smoky Hill Chalk nuosėdose, rado pirmąjį pteranodonto fosilijų. Tai buvo pirmasis pterozauras, rastas ne Europoje. Iš pradžių Marsh supainiojo jį su pterodaktilu. 1876 metais jis išsiaiškino klaidą ir suteikė naują pavadinimą – Pteranodon.

Kaulų karai ir pteranodontas

Pteranodontas tapo ir garsaus „Kaulų karų” laikotarpio dalimi. Marcho konkurentas Edwardas Cope taip pat rado pteranodonto fosilijų ir suteikė joms savus pavadinimus. Jų ginčai paspartino atradimus – šiandien turime daugiau nei 1200 pteranodonto egzempliorių. Tai geriau dokumentuotas pterozauras nei bet kuri kita rūšis.


Pteranodonto rūšys

Šiandien pripažįstamos dvi rūšys:

  • Pteranodon longiceps – ilga, atgal nukreipta ketera; dažniau vaizduojama filmuose ir muziejuose
  • Pteranodon sternbergi – aukšta, vertikali ketera; kai kurių mokslininkų laikoma atskira gentimi Geosternbergia

Svarbūs faktai apie pteranodontą

Savybė Duomenys
Gyvenimo laikotarpis 90–100 mln. metų prieš mūsų erą
Grupė Pterosauria, Pteranodontia
Mityba Žuvis, moliuskai, krabai, dvokai
Patinų sparnai 5,6–7,6 metro
Patelių sparnai ~3,8 metro
Dantys Nėra
Atradimas 1871 m. (O. C. Marsh), Kanzasas
Fosilijų skaičius 1200+ egzempliorių
Fosilijos rastos Kanzasas, Vajomingas, Alabamas (JAV)

Pteranodontas kultūroje

  • Jurassic Park III (2001) – pteranodontas grobia žmones aviaryje; moksliškai netikslu, bet ikoniškas
  • Jurassic World – pteranodontas skraidantis virš parko
  • Walking with Dinosaurs (BBC) – vaizduojama medžioklė virš Kreidos jūros
  • Muziejai: Amerikos gamtos istorijos muziejus Niujorke, Smithsonian Vašingtone ir Kanzaso universiteto gamtos istorijos muziejus turi puikias ekspozicijas

Dažniausiai užduodami klausimai apie pteranodontą

Ar pteranodontas yra dinozauras? Ne. Pteranodontas – pterozauras, skrendantis reptilius. Dinozaurai gyveno sausumoje. Pterozaurai – atskira evoliucinė šaka, tik tolimas dinozaurų giminaitis.

Koks buvo pteranodonto sparnų plotis? Patinai turėjo 5,6–7,6 metro sparnus. Tai didžiausias žinomas pteranodonto dydis. Patelės buvo mažesnės – apie 3,8 metro.

Kodėl pteranodontas neturėjo dantų? Dantų praradimas – evoliucinis sprendimas. Lengvas snapas be sunkių dantų sumažino galvos svorį. Tai leido turėti didesnę keterą ir ilgesnį snapą, neprarandant skrydžio efektyvumo.

Kaip pteranodontas sugaudavo žuvis? Panašiai kaip šiuolaikinis pelikanas – šlavė vandenis paviršiumi arba nirdavo ir griebė žuvis tiesiai snapu, nurydamas jas visą.

Kuo skiriasi pteranodontas ir pterodaktilas? Pterodaktilas – Juros periodo, sparnai ~1 metras, turėjo dantis, be keteros. Pteranodontas – Kreidos periodo, sparnai iki 7,6 metro, be dantų, su ryškia ketera.


Išvados

Pteranodontas – ne tiesiog didelis pterodaktilas. Tai evoliuciškai tobulas oro ir vandens plėšrūnas: be dantų, bet su snapu kaip pelikanas, su milžiniškais sparnais, su ketera kaip signalas ir vairas. Daugiau nei 1200 fosilijų egzempliorių daro jį geriausiai ištirtu pterozauru – ir vis tiek jo ketera, skrydžio mechanika ir elgsena mokslą tebestebina.


Šaltiniai: Britannica, AMNH, A-Z Animals, ZME Science, DinoPit, Wikipedia (anglų k.).