Stegozauras (Stegosaurus) – dinozauras su plokštelėmis ir nuodinga uodega

Stegozauras (lot. Stegosaurus, graikiškai „stogo driežas”) – vienas iškart atpažįstamiausių visų laikų dinozaurų. Dvi eilės didžiulių kaulinių plokštelių ant nugaros ir keturi spygliai uodegoje padarė jį unikaliu Juros periodo simboliu. Šis milžinas gyveno prieš 155–145 milijonus metų ir buvo vienas dažniausių Morrison Formation regiono gyvūnų Šiaurės Amerikoje.

---

Kas yra stegozauras?

Stegozauras priklausė šarvuotųjų dinozaurų grupei (Thyreophora) – tai ta pati šeima, kuriai priklausė ir ankilozauras. Tai keturkojis žolėdis su charakteringu išlenkta nugara, trumpomis priekinėmis ir ilgomis užpakalinėmis kojomis. Gyveno Vakarų Šiaurės Amerikos lygumose – tose pačiose vietovėse kaip alozauras, diplodokas ir apatozauras.

---

Stegozauro išvaizda ir fizinės savybės

Dydis ir svoris

Stegozauras buvo stambiai suręstas gyvūnas:

• Ilgis: iki 9 metrų
• Aukštis: apie 4 metrai (iki plokštelių viršūnės)
• Svoris: 5–7 tonos

Nugaros plokštelės

Stegozauro nugarą puošė 17–22 rombo formos kaulinės plokštelės. Jos stovėjo vertikaliai dviem pakaitomis einančiomis eilėmis nuo kaklo iki uodegos. Didžiausios plokštelės, esančios ties strėnomis, galėjo siekti 60 cm pločio ir 60 cm aukščio. Plokštelės nebuvo suaugusios su skeletu – jų pagrindas buvo įaugęs į odą.

Plokštelių paskirtis mokslininkus domino ilgai. Šiandien dominuoja dvi teorijos: jos tarnavo socialinei komunikacijai ir partnerio pritraukimui (panašiai kaip povų uodegos), taip pat galbūt padėjo reguliuoti kūno temperatūrą, nes jose buvo tankus kraujagyslių tinklas.

Thagomizeris – mirtinas ginklas

Stegozauro uodegos gale buvo keturi ilgi spygliai – vadinamasis thagomizeris. Kiekvienas spyglys galėjo siekti 60–90 cm ilgio ir buvo dengtas ragine medžiaga, dėl kurios atrodė dar ilgesnis. Tai nebuvo papuošalas. Alozauro kauluose rasti žaizdų pėdsakai, atitinkantys stegozauro spyglius – tiesioginis įrodymas, kad thagomizeris veikė.

Terminas „thagomizer” atsirado ne iš mokslo – jį 1982 m. sugalvojo komiksų piešėjas Gary Larsonas humoristiniame pieštinyje. Paleontologai terminą perėmė ir naudoja iki šiol.

Smegenys ir „dviejų smegenų” mitas

Stegozauro smegenys svėrė apie 80 gramų – panašiai kaip riešutas, nors gyvūnas svėrė 5–7 tonas. Tai vienas mažiausių smegenų ir kūno masės santykių tarp visų dinozaurų.

XIX amžiuje paleontologai pastebėjo didelę ertmę stuburo kanale šlaunų srityje – didesnę nei pačios smegenys. Gimė mitas, kad stegozauras turėjo „antras smegenis” dubenyje. Tai buvo klaidinga. Ertmė tikriausiai tarnavo glikogeno saugyklai – tokią struktūrą turi ir šiuolaikiniai paukščiai. Ji galėjo koordinuoti užpakalinių kojų ir thagomizerio judesius, bet nebuvo joks antrasis smegenų centras.

---

Stegozauro atradimo istorija

1877 m. – Kaulų karai

Garsiųjų „Kaulų karų” metu paleontologai atrado stegozaurą. 1877 metais paleontologas Othniel Charles Marsh aprašė pirmuosius likučius iš Kolorado ir pavadino gyvūną Stegosaurus armatus. Iš pradžių Marsh manė, kad plokštelės gulėjo horizontaliai ant nugaros kaip stogo čerpės – iš čia ir pavadinimas „stogo driežas”. Vėlesnės fosilijos parodė, kad plokštelės stovėjo vertikaliai.

Iki šiol surasti daugiau nei 80 stegozaurų individų likučiai – tai viena geriau dokumentuotų Juros periodo dinozaurų grupių.

Morrison Formation – stegozauro namai

Stegozauro fosilijos randamos Morrison Formation geologiniame sluoksnyje – Vajominge, Kolorade, Jutoje ir Montanoje. Šiame regione gyveno ir didžiausi Juros periodo plėšrūnai. Alozauro skelete aptikti pėdsakai rodo, kad stegozauras ir alozauras ne tik gyveno kartu, bet ir susidurdavo.

---

Stegozauras ir alozauras

Stegozauro pagrindinis priešas buvo alozauras – didžiausias Juros periodo plėšrūnas. Fosilijų įrodymai rodo realius susidūrimus: viename alozauro kaulų rinkinyje aptiktos žaizdos, kurių forma atitinka stegozauro thagomizerio spyglius. Stegozauras nebuvo bejėgis – jo uodega galėjo suduoti galingą smūgį.

---

Elgsena ir gyvenimo būdas

Stegozauras valgė žemos augmenijos augalus – paparčius, asiūklius, žemų medžių šakas. Jo snapo formos burna buvo pritaikyta karpyti, o dantys – smulkinti minkštus augalus. Stegozaurams trūko gebėjimo kramtyti kietą medieną.

Ar gyveno bandomis – neaišku. Rasta kelių individų kartu, tačiau didžiulių kaulų kapinynų, kaip kitų dinozaurų atveju, – ne. Galbūt gyveno mažomis šeimos grupėmis.

---

Stegozauro rūšys

Šiandien pripažįstamos trys pagrindinės rūšys:

• Stegosaurus stenops – geriau žinoma, mažesnė galva, didesnės plokštelės
• Stegosaurus ungulatus – didžiausia žinoma rūšis
• Stegosaurus sulcatus – rečiausiai sutinkama

2006 metais stegozauro fosilijos rastos ir Portugalijoje – tai rodo, kad šie dinozaurai gyveno ir Europoje.

---

Svarbūs faktai apie stegozaurą

---

Stegozauras kultūroje

• Jurassic Park (1993) – stegozaurai pasirodo garsiojoje scenoje prie upės
• Walking with Dinosaurs (BBC, 1999) – vaizduojami susidūrimai su alozaurais
• The Lost World (Arthur Conan Doyle, 1912) – vienas pirmų stegozauro pasirodyimų literatūroje
• Night at the Museum – stegozauro skeletas atgyja muziejuje
• Stegozauras yra Kolorado valstijos oficialus dinozauras nuo 1982 m.

---

Dažniausiai užduodami klausimai apie stegozaurą

Kam tarnavo stegozauro plokštelės? Plokštelės greičiausiai tarnavo socialinei komunikacijai ir partnerio pritraukimui. Jose buvo kraujagyslių tinklas, tad galėjo keisti spalvą. Ankstesnė teorija apie gynybą atmesta – plokštelės buvo per plonas ir netinkamos apsaugai.

Ar stegozauras tikrai turėjo dvejas smegenis? Ne – tai mitas. Didelė ertmė ties strėnomis buvo ne antros smegenys, o glikogeno saugykla ir nervinė mazginė struktūra. Stegozauro smegenys svėrė tik apie 80 gramų.

Kas yra thagomizeris? Keturi ilgi kauliniai spygliai stegozauro uodegos gale. Kiekvienas galėjo siekti iki 90 cm. Fosilijų įrodymai rodo, kad jie naudoti gynybai prieš alozaurą.

Kur rasti stegozauro fosilijų? Daugiausia – Morrison Formation Vajominge, Kolorade, Jutoje ir Montanoje. Fosilijų taip pat rasta Portugalijoje. Ekspozicijų galima pamatyti Smithsonian gamtos istorijos muziejuje, Londono gamtos istorijos muziejuje ir Denvero gamtos ir mokslo muziejuje.

Kodėl stegozauras išnyko? Stegozauras išnyko maždaug prieš 150 milijonų metų – likus net 84 milijonais metų iki masinio dinozaurų išnykimo. Tikslios priežastys nežinomos – greičiausiai klimato ir augmenijos pokyčiai.

---

Išvados

Stegozauras – ne tik vaikų mėgstamiausias dinozauras dėl neįtikėtino silueto. Tai evoliuciškai sudėtingas gyvūnas, kurio plokštelės ir thagomizeris sprendė realias išlikimo problemas Juros periodo ekosistemoje. Nuo pirmų fosilijų 1877 m. iki šiandien jis tebežavi mokslininkus – ir daugelis jo paslapčių dar neišspręsta.

---

Šaltiniai: Britannica, National History Museum of Utah, Extinctatlas, FossilEra, Jurassic Apparel, Wikipedia (anglų k.).